Koks sergamumas sarkoma Lietuvoje, pasaulyje? Kokios sarkomos rūšys dažniausiai aptinkamos? Kokios jų išsivystymo priežastys?

Sarkoma – piktybinis jungiamojo audinio ir kaulų navikas, kuris atsiranda iš žmogaus raumenų, riebalų, kraujagyslių, nervų, kremzlių, kaulų arba kitokių ląstelių. Visų šių audinių organizme yra daug, todėl sarkomų rūšių taip pat labai daug, daugiau nei 50. Sarkomos yra reti navikai, jos sudaro apie 1 proc. visų vėžio atvejų. Praktikoje dažniausiai sutinkamos liposarkomos.

Pirmieji sarkomos požymiai dažniausia pasireiškia 40–50 amžiaus žmonėms, tačiau aptinkamos ir jauname amžiuje. Sarkomų, kaip ir kitų piktybinių navikų, atsiradimo ir išsivystymo priežastys nėra tiksliai žinomos.

Kaip diagnozuoti sarkomą kuo anksčiau? Kokius tyrimus būtina atlikti?

Daugelio sarkomų diagnostika nėra sudėtinga. Svarbiausias dalykas kalbant apie galūnių ar paviršines sarkomas, – kad visi dariniai būtinai būtų stebimi, tiriami ar šalinami.

Patys žmonės gana anksti pastebi įvairius darinius, tačiau į gydytojus kreiptis neskuba. Daugelis jų mano, kad šie navikai gerybiniai, gyvena su jais metų metus, kol galiausiai paaiškėja, kad auglys piktybinis. Deja, bet tokiais atvejais neretai ir medikai jau būna bejėgiai. Todėl visi dariniai, ypač jeigu jie kinta, turėtų būti bent jau verifikuojami.

Sudėtingiau diagnozuoti sarkomas, kurios yra užpilvyje. Šios lokalizacijos sarkomos dažniausiai aptinkamos atsitiktinai arba tada, kai navikas smarkiai padidėja ir pradeda spausti kitus organus, žarnyną. Tada žmogus jaučia diskomfortą, skausmus šalia stuburo, inkstų ir pan.

Užpilvyje esančias sarkomas galima diagnozuoti tik atlikus kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso tyrimus, kartais jos nustatomos ultragarsu. Tačiau kadangi užpilvio sarkomų audinys panašus į riebalinį, pastebėti tokį naviką atliekant ultragarso tyrimą gana sunku, todėl tai gali tik labai patyręs echoskopuotojas.

Taigi norint sarkomas diagnozuoti kuo anksčiau, būtina, kad patys žmonės laiku kreiptųsi į medikus. Kita vertus, ir medikai į pacientų nusiskundimus turėtų pasižiūrėti atsakingai, o nenumoti lengva ranka. Gydytojas turėtų pabandyti įvertinti naviką, atlikti punkciją arba nusiųsti pas onkologą, kad auglį pašalintų.

Iš tiesų gyventojai neretai skundžiasi, kad gydytojai nesiima jokių veiksmų kol navikas nedidelis – nei tiria, nei šalina, tiesiog palieka stebėti. Kokio dydžio darinys turėtų kelti rūpesčius? Kada jį galima punktuoti?

Atlikti punkciją galima įvairaus dydžio navikui. Kita vertus, mažus auglius lengviausia iš karto pašalinti. Beje, punkciją gali atlikti ir šeimos gydytojas poliklinikos sąlygomis, nes tai nėra sudėtingas tyrimas.

Ar šeimos gydytojams pakanka žinių apie sarkomų diagnostiką, gydymą? Kokios problemos čia egzistuoja?

Šeimos gydytojai turėtų būti pagrindiniai dispečeriai ir diagnostikai, bent jau ligos įtarimo požiūriu. Tačiau žinių jiems dažniausiai nepakanka, todėl neretai jie nekreipia dėmesio į pacientų nusiskundimus dėl neaiškių darinių, siūlo naviką stebėti, kol galiausiai paaiškėja, kad stebėjo per ilgai.

Būtent šeimos gydytojai turėtų įtarti paviršines sarkomas ir nusiųsti pacientą konsultuotis pas gydytoją onkologą, kuris darinį pašalintų arba atliktų biopsiją.

Kokios gydymo galimybės? Ar visi medikamentai, gydymo būdai prieinami ir mūsų šalyje?

Pagrindinis sarkomų gydymo būdas – radikali operacija. Vėliau gali būti skiriama chemoterapija, kuri, beje, nėra labai veiksminga, kartais skiriamas švitinimas. Šios pagalbinės priemonės gali šiek tiek sumažinti lokalius recidyvus, bet apskritai, išskyrus chirurgiją, kiti gydymo būdai nėra labai veiksmingi.

Taigi gydant sarkomas chirurgija derinama su didelių dozių chemoterapija, taip pat operuojamos metastazės, recidyvai. Dažniausiai sarkoma sergantys pacientai operuojami ne vieną kartą: nustačius diagnozę, jie gyvena 10 ir daugiau metų, ir per tuos metus būna operuojami 6,8, 9 ir daugiau kartų. Vieną pacientę esu operavęs 14 kartų. Ji po sarkomos diagnozės išgyveno 12 metų.

Chirurginio sarkomos gydymo būdo esmė – kad būtų pašalinta grupė sveikų raumenų šalia naviko, maždaug 2 cm pločio. Jeigu išpjaunamas tik navikas, nepaliečiant sveikų audinių, liga labai greitai atsinaujina.

Sarkoma – tai tokia liga, kuri gali ir atsinaujinti, ir plisti. Išoperavus vieną darinį, šalia arba gretimoje vietoje gali atsirasti kitas, taip pat liga gali išplisti užpilvio srityje arba limfmazgiuose. Kuo remisijos tarpai ilgesni, tuo geresnė ligos prognozė. Dažniausiai pirmas progresavimas pastebimas praėjus 2–3 metams po pirmos operacijos, vėliau šie tarpai trumpėja. Tačiau būna atvejų, kai žmonės visiškai pasveiksta.

Kokios pasaulio ir Lietuvos naujienos gydant sarkomas?

Šiandien pasaulyje išplitusioms sarkomoms gydyti skiriama didelių dozių izoliuotos perfuzijos chemoterapija. Tai procedūra, kurios metu per kraujotaką izoliuojamas tam tikras organizmo regionas ir pro kateterį leidžiami vaistai, kurie naikina auglio ląsteles. Vaistai patenka tik į tą organizmo vietą, kurioje yra navikas. Kadangi procedūros metu kraujotaka izoliuota nuo viso organizmo, medikai gali skirti dideles vaistų dozes – dešimtis kartų didesnes nei lašinant vaistų į veną. Toks gydymas yra šiek tiek veiksmingesnis negu standartinė chemoterapija. Tokių procedūrų Lietuvoje kol kas nedaroma. Veikiausiai dėl to, kad žmonių, kuriems šių procedūrų reikia, nėra daug, o ir jų veiksmingumas tik keliais procentais didesnis, palyginti su įprasta chemoterapija. Pvz., mūsų institute per metus didelių dozių izoliuotos perfuzijos chemoterapijos reikėtų 5–6 pacientams.

Kitos pasaulio tendencijos – esant minkštųjų audinių sarkomoms, neatlikti amputacijų. Tokios taktikos laikomasi ir Lietuvoje: amputacijos atliekamos tik tada, kai pažeisti gyvybiniai organai. Tokios tendencijos paremtos tyrimais, kurie įrodė, kad pacientų išgyvenamumas išlieka toks pats ir nepriklauso nuo to, buvo galūnė amputuota ar pašalintas tik navikas.

Ar savo pacientams pasakote apie tokią gydymo galimybę– didelių dozių izoliuotos perfuzijos chemoterapiją? Į kokią užsienio šalį patariate vykti?

Pasakau ligoniams, kad yra tokia gydymo metodika, šalį siūlau pasirinkti patiems, nes ši metodika taikoma daug kur, pvz., Švedijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje.