Nerimo sutrikimai ir gretutinės ligos
Dažnai pacientai ateina pas bendrosios praktikos gydytoją (BPG) skųsdamiesi negalavimais, kurie, jų manymu, siejasi ne su psichikos liga. Jie teigia esą pavargę, skundžiasi sutrikusiu miegu, valgymo sutrikimais, silpnumu ir kitokia bendro pobūdžio simptomatika. Taigi pirminės gydymo grandies svarba yra labai reikšminga išaiškinant ir teikiant pagalbą sergantiesiems psichikos sutrikimais. Nerimo sutrikimai dažnai pasireiškia kartu su kitomis ligomis:
• depresija,
• psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant psichoaktyviąsias medžiagas,
• valgymo sutrikimais,
• neuroziniais, stresiniais ir somatoforminiais sutrikimais,
• kitomis ligomis, tokiomis kaip vėžys, širdies ligos, hipertenzija, dirgliosios žarnos sindromas, skydliaukės funkcijos sutrikimai, migrena ir kt.
Kadangi nerimo sutrikimai pasireiškia neurologinio, kardiologinio (ar kito) pobūdžio simptomais (lentelė), BPG turėtų atkreipti į tai dėmesį, nes tokiu atveju nerimo simptomai nėra pakankamai įvertinami, ir sutrikimas lieka nediagnozuotas bei negydomas. Maža to, šie objektyviais tyrimais nepatvirtinami somatinio pobūdžio simptomai tampa papildomu stresogeniniu veiksniu, taip dar sustiprindami po somatiniais simptomais slypintį nerimą. Taip užsisuka „ydingas ratas": nerimas–pseudosomatiniai simptomai–stiprėjantis nerimas.
Somatiniai nerimo simptomai kaip rizikos veiksnys
Prof. Kingery J.N. iš John Hopkins Merilendo universiteto Medicinos mokyklos perskaitė pranešimą, kuriame analizuojamas somatinių nerimo simptomų pasireiškimo dažnis suaugusiems pacientams ir vaikams. Jo ir kolegų atlikto tyrimo metu apklausus tam tikros bendruomenės suaugusius gyventojus, buvo išaiškinta, kad 83 proc. iš jų nurodo bent vieną somatinio pobūdžio simptomą. Dažniausi iš jų: įtampa, nerimas, pykinimas, krūtinės skausmas.
Skausmas ir nerimas
Dr. Weisberg R. atkreipė visų dėmesį į ryšį tarp skausmo ir nerimo, nurodydama, kad maždaug pusė asmenų, varginamų lėtinio skausmo, serga ir nerimo sutrikimu. Ji pabrėžė, kad informacija apie skausmą ir kartu pasireiškiančius psichikos sutrikimus apsiriboja depresija. Jos nuomone, mokslininkai ir praktikai turėtų daugiau dėmesio skirti nerimo sutrikimams ir skausmui kartu. Kalbant apie tokių ligonių gydymą, kaip veiksmingiausi vaistai buvo minimi venlafaksinas, gabapentinas ir duloksetinas. Yra tyrimų, rodančių, kad gali būti veiksmingi tricikliai antidepresantai ir atipiniai antipsichotikai.
Nerimas ir širdies ir kraujagyslių ligos
Dr. Davidson K. iš Kolumbijos universiteto Mount Sinai Medicinos mokyklos Niujorke skaitė pranešimą apie širdies ligų ir nerimo pasireiškimą kartu. Ji pabrėžė, kad asmenys, sergantys nerimo sutrikimais, 2–3 kartus dažniau miršta nuo staigių kardialinių mirčių ir, jos nuomone, labai svarbu diagnozuoti ir gydyti nerimo sutrikimus sergantiesiems širdies ligomis. Ji aiškino tris galimus mechanizmus, kurie lemia šių ligų pasireiškimą kartu:
• alostatinio krūvio modelis: priverstas prisitaikyti prie streso kūnas „sumoka tam tikrą mokestį",
• priežastinis modelis: kad įvyktų lemtingas širdies priepuolis, tereikia bent kartą peržengti tam tikrą kritinį (pavojingą) slenkstį,
• „pėdsako" modelis teigia, jog kritinio slenksčio peržengimas padidina mirties nuo širdies sutrikimo riziką, jei vėliau išgyvenamas kitas kritinis momentas.
Kas kliudo sėkmingai gydyti nerimą
Dr. Weisberg R. pateikė natūraliomis sąlygomis ilgai vykdyto tyrimo, pavadinto Pirminės grandies nerimo projektu (angl. Primary Care Anxiety Project, PCAP), rezultatus. Tyrimo metu buvo apklausiami pacientai, laukiantys priėmimo pas BPG. Mokslininkė nustatė, kad tik pusė pacientų, kuriems tyrimo metu buvo nustatytas nerimo sutrikimas, buvo tinkamai gydyti. Iš tų, kurie buvo gydomi, 7 proc. skirta psichoterapija (19 proc. iš jų – kognityvinė elgesio terapija (KET)), 21 proc. – vaistai, 25 proc. – psichoterapija ir vaistai kartu. Į klausimą: „Kodėl pacientui nebuvo skirta psichoterapija ar gydymas vaistais?" dažniausiai buvo atsakoma:
• gydytojas nerekomendavo,
• pacientas netiki, kad jam yra toks negalavimas, t.y. nerimo sutrikimas,
• pacientas netiki, kad yra vaistų emocinėms problemoms gydyti.
Tie, kuriems buvo skirtas koks nors gydymas:
• neturėjo socialinės/visuomeninės atsparos,
• sirgo kartu pasireiškiančia didžiąja depresija,
• jų buvo prasti Bendro funkcionavimo įvertinimo skalės (angl. Global Assessment of Functioning, GAF) rezultatai.
Dr. Rose R. iš UCLA pateikė Nerimo sutrikimų tyrimo programos (angl. Anxiety Disorders Research Program) duomenis, kurie rodo, kad 38 proc. pirminės sveikatos priežiūros grandies pacientų poreikis gydyti panikos sutrikimą nėra patenkinamas. Negydyti pacientai nurodė, kad juos vargina aukščiausio lygio negalia, išgyvenimai dėl panikos priepuolių, dauguma jų dėl nerimo prarado darbą. Išanalizavus, kodėl jie negauna pagalbos, pasirodė, kad tai lemia didelė sveikatos paslaugų kaina, neigiamas požiūris į psichikos ligą, blogas sveikatos paslaugų prieinamumas ir atlyginimo praradimas.
Dr. Rauch S. iš Mičigano universiteto Medicinos mokyklos nurodė, kad vis dar stiprų vaidmenį vaidina stigma, susijusi su neigiamu požiūriu į psichikos sutrikimus, ir dėl to pacientai, sergantys nerimo sutrikimais, vengia kreiptis į psichikos sveikatos specialistus, kad gautų profesionalią pagalbą.
Kompiuteris ateina į pagalbą
Kognityvinė elgesio terapija (KET) – vienas pagrindinių pacientų, sergančių nerimo sutrikimais, gydymo metodų. Prof. Craske M. iš Los Andželo universiteto pasakojo apie neseniai sukurtą kompiuterizuotą KET variantą, skirtą naudoti pirminės sveikatos priežiūros grandyje. Ši programa sukurta siekiant užtikrinti visiems vienodai prieinamas ir kiek galima aukštesnės kokybės sveikatos priežiūros paslaugas. Programa taikytina pacientams, sergantiems generalizuoto nerimo sutrikimu, potrauminio streso sutrikimu, panikos sutrikimu ir socialine fobija ar šių sutrikimų deriniais. Gydymo metu šia programa naudojasi ir pacientas, ir gydytojas. Joje gana paprastai ir visiems prieinamu būdu išdėstyti svarbiausi KET elementai, apimantys: psichoedukaciją, savistabą, kognityvinę restruktūrizaciją, somatinius pratimus, tiesioginį stresorių poveikį ir kt.
Pacientui taip pat suteikiama galimybė stebėti, kaip vyksta KET užsiėmimai peržiūrint filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuoti psichoterapijos seansai su kitais pacientais. Taip jis susipažįsta su KET technika, namų užduotimis. Yra galimybė kompiuteriu įvertinti, kaip pacientas supranta pateikiamą medžiagą, ir tuo remdamasis gydytojas gali tinkamiau planuoti tolesnį gydymą. Besigydantis klientas po kiekvieno vizito gauna individualizuotą ataskaitą. Šios ataskaitos kaupiamos to paciento terapijos pasiekimų knygelėje.
Nerimo sutrikimų gydymas
Nerimo sutrikimams gydyti jau pripažintu gydymo metodu tapo KET, kurios veiksmingumas įrodytas. Skiriant vaistų, neapsieinama be benzodiazepinų (BZD), kaip pirmos eilės vaistai rekomenduojami antidepresantai (AD), veiksmingai nerimą mažina buspironas. Nerimo sutrikimų gydymas dažniausiai trunka ilgai, todėl vertėtų rinktis gerai toleruojamus, turinčius mažiau šalutinių poveikių ir patogius vartoti naujos kartos AD (pvz., selektyviuosius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI): sertraliną (pvz., Zoloft), paroksetiną (pvz., Seroxat) ar SNRI (selektyviuosius serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitorius). Gydymas jais pradedamas skiriant pusę įprastos dozės ir pamažu ją didinant (į tai turi būti dėmesingai atsižvelgta, nes nerimo sutrikimais sergantys pacientai labai jautriai reaguoja į vaistų sukeliamus savijautos pokyčius).
Pasaulyje vis dar plačiai tebevartojami ir tricikliai AD (pvz., amitriptilinas, klomipraminas). Tačiau šiais AD besigydantys pacientai dažnai skundžiasi jų sukeliamais šalutiniais poveikiais (mieguistumas, burnos džiūvimas, neryškus matymas, vidurių užkietėjimas). Todėl gydymą reikėtų pradėti nuo labai mažų šių vaistų dozių.
Galiausiai pažymėtina, kad nerimo sutrikimams gydyti paprastai gali pakakti ir mažesnių nei įprasta vaistų dozių. Tačiau bet kokiais atvejais, iki tol, kol pradės veikti kiti vaistai, sunkiems ligos simptomams koreguoti tiesiog būtinas gydymas BZD (pvz., Xanax, Xanax XR, šis vaistas papildomai pasižymi dar ir tuo, kad gali būti skiriamas ir protarpiniam vartojimui – pagal poreikį. Taip galima sėkmingai įveikti situacinio intermisinio nerimo atvejus, neleidžiant jiems peraugti į lėtinius, ilgai trunkančius nerimo sutrikimus). Žinia viena – tada, kai kartu taikoma ir psichoterapija, neretai gali pakakti trumpalaikio (2–6 sav.) gydymo trankviliantais.
Išvados
• Praktika rodo, kad Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, daug nerimo sutrikimų nepakankamai diagnozuojama.
• BPG turėtų atkreipti dėmesį į paciento išsakomus somatinio pobūdžio nerimo simptomus, kadangi nerimo sutrikimai dažnai pasireiškia kartu su kitomis (ir ne tik psichikos) ligomis.
• Nerimo sutrikimai blogina gyvenimo kokybę, didina sergamumą ir mirtingumą.
• Šiuo metu prieinami pakankamai veiksmingi nerimo sutrikimų gydymo metodai (JAV sukurtas ir įdiegtas net kompiuterinis KET variantas), tačiau vis dar išlieka svarbios objektyvios ir subjektyvios nerimo sutrikimų negydymo priežastys.
Specializuoti leidiniai
