25 proc. atopiškų vaikų (sergančių alerginiu rinitu, bronchų astma ar kartu abiem ligomis) yra alergiški maistui. Apie 6–8 proc. astma sergančių vaikų švokštimą sukelia suvalgytas maistas. Apie 80 proc. vaikų iš alergijos pieno ir kiaušinio baltymams „išauga" – išsivysto klinikinė tolerancija per pirmuosius 5–10 metų, o iš alergijos žemės riešutams „išauga" tik apie 20 proc. vaikų.

Kaip išvengti alerginių ligų?

Šis klausimas vargina tiek mokslininkus, tiek sergančiuosius alerginėmis ligomis. Atlikta daugybė tyrimų, gauta neįkainojamos informacijos, tačiau dar neatsakyta į šį klausimą. Dar ir toliau kruopščiai dirbama, ieškant profilaktinių ir gydymo priemonių bei metodų. Nors jokia profilaktika niekada nedavė 100 procentų garantijos, tačiau visada rekomenduojama įvairių ligų atveju ją taikyti.

Moksliniai tyrimai įrodė, kad jau nuo 11–17 nėštumo savaitės gali pradėti formuotis atopinis fenotipas, kai sutrinka pusiausvyra tarp Th1 ir Th2 pagalbininkų. Toks naujagimis gimsta pasiruošęs, esant nepalankioms sąlygoms, sirgti alerginėmis ligomis. Atopinis fenotipas dažniausiai kūdikiams formuojasi, jei šeimoje yra sergančiųjų alerginėmis ligomis (motina, tėvas, brolis ar sesuo). Jiems rizika sirgti alerginėmis ligomis išauga iki 50–80 proc.

Pirmieji alerginių reakcijų simptomai gali pasireikšti bet kuriuo gyvenimo momentu nuo gimimo. Kuo jaunesnis ligonis, tuo dažniau alergines ligas provokuoja maistas. Gyvenimo pradžioje viena dažniausių alergijos formų yra alergija maistui, kuri gali pasireikšti įvairiais simptomais: pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais, viduriavimu, odos bėrimais, niežėjimu, kosuliu, kartais dusuliu ir pan.

Alergijos maistui pirminė profilaktika taikoma tik rizikos (sirgti alerginėmis ligomis) grupės kūdikiams todėl, kad jiems labiausiai gresia alerginės ligos ir jie dažniausiai jomis suserga. Pirminės profilaktikos priemonės taikomos tam, kad jie nesusirgtų.

• Jei nėščioji sveika, jos dieta neribojama, lieka laisva, įvairi ir saikinga (A gr. rekomendacijos vertė).
• Jei nėščioji serga alergine liga, tai jos dieta turėtų būti kontroliuojama ir vengiama produktų, kurie jai sukelia nepageidaujamų reakcijų ir stiprią alergiją (pieno, kiaušinių, riešutų ir pan.).

• Gimusį rizikos grupės naujagimį reikėtų maitinti vien motinos pienu mažiausiai 4 mėn., o geriausia – iki 6 mėn. amžiaus (B gr. rekomendacijos vertė).

• Jei žindyvė sveika, jos dieta tokia, kaip ir sveikos nėščiosios (A).
• Jei žindyvė serga alergine liga, jos dieta tokia pat, kaip ir sergančios nėščiosios.

Jei žindyti rizikos grupės kūdikio motina negali ar trūksta motinos pieno, rekomenduojama maitinti hidrolizuoto baltymo mišiniais ((HBM) A gr. rekomendacijų vertė), kad iš kūdikio valgiaraščio būtų pašalintas sunkią alergiją sukeliantis karvės pieno baltymas. HBM rizikos grupės kūdikiams maitinti skirstomi į dvi grupes: Dalinai hidrolizuoto baltymo mišiniai (DHBM) ir Labai hidrolizuoto baltymo mišiniai (LHBM) (2 lentelė).

Dauguma mokslininkų pasisako už kūdikių maitinimą profilaktikos tikslu LHBM, tačiau nemažai tyrimų pastebėjo puikų profilaktinį poveikį maitinant rizikos grupės kūdikius ir DHBM.

Hidrolizuoto baltymo (HB) mišinių profilaktikos tikslu reikėtų skirti pirmuosius 6 mėn. Neįrodyta, kad rizikos grupės kūdikių maitinimas HB mišiniais ilgiau nei 6 mėnesius yra veiksmingas (B).

Papildomą maitinimą rizikos grupės kūdikiams rekomenduojama pradėti ne anksčiau kaip nuo 4 mėn. amžiaus, o geriau būtų – nuo 6 mėn. amžiaus (B).

Moksliniai tyrimai įrodė, kad, rizikos grupės kūdikius maitinant motinos pienu pirmuosius 4 mėn., labai sumažėja sergamumas alergija karvės pienui iki 18 mėn. amžiaus, atopiniu dermatitu – iki 3 m. amžiaus, recidyvuojančiais bronchitais, bronchų astma – iki 6–16 m.

Maitinant rizikos grupės kūdikius vien labai hidrolizuoto baltymo mišiniais iki 4–6 mėn. amžiaus, sumažėja sergamumas alergija karvės pienui iki 5–7 m. amžiaus, atopiniu dermatitu – iki 4 metų. Vadinasi, profilaktikos priemonės ne tik apsaugo nuo alergijos, bet dažnai ir atitolina ligą – vaikai suserga vyresnio amžiaus. Tai palengvina gydymą, nes vyresniesiems yra leidžiama skirti daugiau vaistų, jų imuninė sistema labiau subrendusi, alerginių ligų eiga būna lengvesnė.

Lietuvoje vykdoma pirminė alerginių ligų profilaktika tik dalinai; stengiamasi maitinti motinos pienu kuo ilgiau, tačiau gana dažnai neatkreipiama dėmesio į kūdikio turimą polinkį sirgti alerginėmis ligomis ir jau gimdymo skyriuose, kai motinos pieno trūksta, pradedama maitinti adaptuotais karvės pieno mišiniais. Be to, pastarieji mišiniai yra skanesni, pigesni nei hidrolizuoto baltymo mišiniai, kūdikiai juos noriai valgo, o tėvai juos įperka. Kartais ir gydytojas laiku neatkreipia reikiamo dėmesio į mitybos svarbą rizikos grupės kūdikiui.

Valstybė ateina į pagalbą jaunoms šeimoms ir jų kūdikiams, tik jiems susirgus sunkiu atopiniu dermatitu, nors, kaip buvo minėta, alergija maistui gali pasireikšti įvairių organų sistemų (virškinamojo trakto, kvėpavimo takų, nervų ir kt.) simptomais. Kūdikiai, sergantys alergijos karvės pienui ne odos forma, valstybės paramos negauna. Pastaruoju metu kompensuojamas tik vienas aminorūgščių mišinys, skirtas ligoniams gydyti, – Neocate.

Alergijos maistui gydymas yra kompleksinis (1 pav.): specifinis, arba dietos terapija (eliminacinės dietos), ir nespecifinis, arba medikamentinis (antihistamininiai vaistai, probiotikai, maisto papildai, gliukokortikosteroidai, imunosupresoriai, vaistai simptomams malšinti).

1–4 savaitėms pašalinus įtartą ar nustatytą „kaltąjį" produktą, simptomai gali išnykti – alergijos maistui priežastis išaiškinta. Tačiau jie gali ir neišnykti. Tai reiškia, kad alergijos maistui priežastis – ne ta ar ne vienintelė. Reikia papildomai atlikti tyrimus etiologijos veiksniui nustatyti.

Maitinimo parinkimas kūdikiui, kuris valgo vien karvės pieno adaptuotą mišinį, pradedamas nuo labai hidrolizuoto baltymo mišinio. Jei valgant šį mišinį kūdikio odos būklė gerėja ir normalizuojasi, juo maitinama iki 6 mėn. amžiaus. Jei negaunama reikiamo rezultato, tai kūdikiui paskiriama aminorūgščių mišinio (Nutri Junior, Neocate). Nepasiekus norimo poveikio, juo maitinti nustojama ir pradedama anksčiau duoti papildomo maisto (kruopų ir daržovių košių).

Kai kūdikis yra žindomas ir pradeda ryškėti alergijos simptomai, bandoma priežastinį alergeną pašalinti iš motinos valgiaraščio 14 d. (3 pav.).

Jei negaunama norimo poveikio, rekomenduojama sergantį kūdikį ir jo motiną guldyti į specializuotą vaikų alergologijos skyrių, kuriame, specialistams prižiūrint, atlikus papildomą ligonio ir motinos ištyrimą, daug greičiau pasiekiamas rezultatas.

Mišinio parinkimas sergančiam kūdikiui yra atsakingas darbas, atliekamas namuose ir stacionare, vykdomas gydytojui prižiūrint pagal provokacinių peroralinių mėginių su maistu metodiką.

Pasaulyje atliekama gana daug mokslinių tyrimų, nagrinėjančių alergijos maistui profilaktiką, diagnostiką ir gydymą. Daugelyje straipsnių skelbiama jų pastebėjimai. Sukuriama naujų diagnostinių aparatų ir gydymo metodų. Visa tai teikia vilčių, kad netolimoje ateityje pacientus, sergančius alergija maistui, ir mes Lietuvoje galėsime efektyviau apsaugoti nuo alergijos ir saugiau gydyti.